išpelenėti — intr. 1. Kls labai išblykšti, pasidaryti pelenų spalvos. 2. iškaisti, išprakaituoti: Bridau bridau per sniegą, išpelenėjau visas Vlk. Bernai šoka iškaitę, išpelenėję Vlk. Arklys iškaito, išpelenėjo Vlk. pelenėti; išpelenėti; nupelenėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nupelenėti — 1. intr. pavirsti pelenais, sudegti: Kad tu nupelenėtai, kad pelenuosna pavirstai! Vlk. 2. refl. J, Skr žr. 1 susipelenuoti. 3. žr. išpelenėti 2: Kap parvažiav[o], tai arklys buvo net nupelenėjęs Vrn. pelenėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pelenėti — pelenėti, ėja, ėjo 1. intr. NdŽ virsti pelenais, dulkėmis: Žemė džiūvo, skilo, pelenėjo rš. | prk.: Be liepsnos pasaulis dega – dega... gruzda... pelenėja... S.Čiurl. 2. NdŽ žr. 1 pelenuoti 1. | refl. J. pelenėti; išpelenėti; nupelenėti; … Dictionary of the Lithuanian Language